Pasiūlymas dėl bendro bandomojo tyrimo Aklojo ežero (Pabalvės) durpyne
1. Trumpai – ko siekiu ir iš kur šis pasiūlymas
Nesu nei biologas, nei elektronikos inžinierius – VDU dėstau filosofiją, rašau disertaciją ir kasdieniame darbe dirbu su dirbtinio intelekto sistemomis bei duomenų produktais. Šį rudenį su kolega iš Masačusetso technologijos instituto (MIT Media Lab Responsive Environments grupės, kuri jau dešimtmetį kuria atvirus jutiklius atkurtoms pelkėms ir spanguolynams stebėti) ruošėme bendrą MIT–Lietuvos paraišką. Norėjome pastatyti panašius pelkių jutiklius Lietuvoje, o surinktus duomenis panaudoti ir mokslinei analizei, ir studentų dirbtuvėms, ir viešai meno parodai. Tačiau MIT inžinierius prieš pat paraiškos terminą iš projekto pasitraukė.
Kadangi pati kryptis man atrodo per daug prasminga, kad ją tiesiog mestume, po mūsų pokalbio atsisėdau išsiaiškinti, iš kokių standartinių dalių tokie pelkių jutikliai surenkami, kiek jie iš tikrųjų kainuoja ir ar galime tokį bandomąjį tinklą pasidaryti patys čia, VDU, atsispiriant pirmiausia nuo to, kas naudinga Jūsų tyrimams Aklojo ežero durpyne.
Žemiau sudėjau pirminį eskizą – ką galėtume matuoti, kaip atrodytų patys prietaisai ir duomenų peržiūros langas, ir kaip iš tų pačių matavimų galėtų išaugti ir nauda Jūsų botanikos tyrimams, ir mano paties tiriamas klausimas apie tai, kaip žmonės mokosi pažinti gamtą. Kadangi nesu pelkių specialistas, šį planą rodau Jums pirmiausia tam, kad pasakytumėte, kur čia pataikyta, o ką reikėtų daryti kitaip.
2. Ką Aklojo ežero durpyne jau įrodėte Jūs ir ką pridėtų nuolatiniai davikliai
Aklojo ežero (Pabalvės) durpyne (~40 ha plote, kurio 11,3 ha bandomajame poligone durpių gavyba baigta 2002, 2005 ir 2007 m.) Jūs su Gintaru per du dešimtmečius praktiškai parodėte tai, kas tiesiogiai kerta per įsisenėjusius biurokratinius mitus:
- Ten, kur sulaikytas vanduo (2002 ir 2007 m. laukuose), aukštapelkė ~95 % atsistatė savaime, be brangaus dirbtinio kiminų sodinimo: sugrįžo ištisinis kiminų kilimas, kupstinis švilpis (Eriophorum vaginatum), apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia), vaivorai, pelkiniai gailiai, spanguolės ir net Lietuvos raudonosios knygos reliktas – beržas keružis (Betula nana).
- Tuo tarpu greta esančiame nusausintame plote užaugo savaiminis beržynas („menkmiškis“): valstybės kadastruose jis formaliai užskaitomas kaip „miškas“, nors iš tikrųjų tie beržai veikia kaip gyvi vandens siurbliai – kiekvieną vasaros dieną išsiurbia ir išgarina pelkės vandenį, o po jais likusi plika, tamsi durpė saulėje įkaista, džiūsta ir skaidydamasi nuolat išskiria anglies dvideginį ($\text{CO}_2$).
Ką prie Jūsų botaninių ir cheminių tyrimų pridėtų pelkėje palikti davikliai? Kai į pelkę nuvažiuojame kelis kartus per sezoną, gauname pavienes nuotraukas ir mėginius. Tačiau jeigu keturiuose taškuose paliktume nedidelius autonominius matuoklius, kurie kas 15 minučių (ir vasarą, ir žiemą po sniegu) matuoja vandens gylį, durpės drėgmę bei šilumą, gautume nenutrūkstamą vaizdą:
- Tikslų „beržų siurblio“ grafiką: kreivėse kas valandą matytume, kiek milimetrų ar centimetrų vandens lygį kiekvieną saulėtą popietę numuša savaiminis beržynas, palyginti su šalia esančiu 2002 m. kiminų plotu, kur vanduo laikosi stabiliai.
- Paviršiaus įkaitimo ir $\text{CO}_2$ kvėpavimo palyginimą: skaičiais parodytume, kaip šlapi kiminai per liepos kaitrą vėsina durpės paviršių (~22 °C), o plika durpė po beržais įkaista virš +34 °C ir kelis kartus sparčiau išskiria $\text{CO}_2$.
- Savaiminio atsistatymo slenkstį: tiksliai užfiksuotume, kokio vandens gylio ir viršutinio durpės sluoksnio drėgmės užtenka 2007 m. lauke, kad be jokio dirbtinio sodinimo įsitvirtintų švilpis, saulašarė ir kiminai.
3. Kaip atrodytų matavimo taškai pelkėje ir rankinis matuoklis (1 ir 2 pav.)
Išstudijavęs, ką MIT grupė naudojo savo pelkėse, pamačiau, kad mums nereikia nieko lituoti ar gaminti nuo nulio – visus reikiamus lauko daviklius galima nupirkti gatavus iš Europos tiekėjų.
4. Paprastas duomenų peržiūros ir palyginimo langas Jūsų komandai (3 pav.)
Kad iš šių daviklių būtų tiesioginė nauda Jums ir Jūsų doktorantams, pažadu padaryti paprastą, aiškų internetinį puslapį (veikiantį bet kurioje naršyklėje ir šiame prototipe – žr. 02 skyrių viršuje), kuriame nereikėtų nieko programuoti:
5. Ką čia gali pridėti mano sritis: dirbtinio intelekto analizė, paslėptų dėsningumų paieška ir prognozavimas (5 pav.)
Kadangi mano kasdienis darbas yra dirbtinio intelekto (DI) ir duomenų analizės sistemos, didžiausią praktinę naudą Jūsų tyrimams matau tada, kai šiuos kas 15 minučių renkamus vandens ir šilumos duomenis sujungsime su kasdienėmis samanų nuotraukomis bei tūkstančiais valandų garso įrašų (žr. veikiančius modelius 03 skyriuje viršuje):
6. Mano filosofijos ir edukacijos dalis: kaip išmokyti žmones pačius „matyti“ pelkę (4 pav.)
Čia ši sistema tiesiogiai susijungia su mano paties filosofijos disertacija. Joje tiriu paprastą, bet šiandien labai aštrią problemą: kai išmaniosios technologijos ar parodų ekranai žmogui pateikia gatavą išvadą (pavyzdžiui, raudoną užrašą „Pelkės būklė bloga – 22 balai iš 100“), žmogus linkčioja galva, bet pats neišmoksta matyti gamtos ženklų. Išėjęs iš parodos į tikrą pelkę be jokio prietaiso rankose, jis ir toliau žiūri į žaliuojančius berželius ant džiūstančio durpyno ir mano, kad tai „gražus miškas“.
7. Ką siūlau kaip pirmą žingsnį
Kad neapsikrautume dideliais įsipareigojimais iš pat pradžių, siūlau labai paprastą eigą:
- Susitikti 30–40 minučių pokalbiui (VDU Botanikos sode arba nuotoliu) ir peržvelgti šiuos 4 taškus bei šį veikiantį prototipą – Jūs pasakysite, kas čia Jūsų tyrimams iš tikrųjų naudinga, o kas pertekliška.
- Išbandyti 1 pavyzdinį komplektą: aš savo lėšomis ar iš nedidelio bandomojo krepšelio galiu nupirkti ir surinkti vieną ~76 € rankinį matuoklį ir vieną požeminio vandens bei drėgmės daviklio mazgą, kad prieš perkant visus 4 taškus gyvai išbandytume juos VDU Botanikos sode arba trumpai nuvažiavę į Pabalvę pas Gintarą.
- Jei matysime, kad prietaisai veikia patikimai ir duomenys Jums vertingi – pavasarį suleidžiame visus 4 taškus Aklojo ežero durpyne ir kartu rengiame bendrą mokslinį straipsnį bei paraišką platesniam finansavimui.