PABALVĖS STOTIS: RAK7268V2 · EU868 | SLĖGIS (3 T.): 1014.2 hPa | ORAS: +28.9 °C | PAKETAI: #1482

Keturi matavimo taškai: nuo 2002 m. kiminų pelkės iki savaiminio beržyno („menkmiškio“)

Pasirinkite bet kurį iš 6 metų laikų arba spustelėkite ant 1–4 matavimo taškų pjūvyje. Žemiau galite išnagrinėti kiekvieną požeminį ir antžeminį jutiklio mazgo elementą su tiksliais modeliais bei kainomis.

METŲ LAIKO IR PAROS METO SIMULIATORIUS (SLANKIKLIS ARBA MYGTUKAI)
↑ Spustelėkite ant 1, 2, 3 arba 4 taško brėžinyje, kad atidarytumėte to taško augalijos, gylio ir įrangos pasą. Atskaitos nulis: atraminis kuolas įkaltas į kietą podirvį (-145 cm)
INTERAKTYVI MAZGO ANATOMIJA (1 PAV. SPECIFIKACIJA)
Iš ko susideda pelkėje paliekamas matavimo taškas ir ~76 € rankinis matuoklis
Spustelėkite bet kurį iš 8 mazgo elementų kairėje

Vandens lygio kreivės kas 15 min., beržų garinimo skaičiavimas ir Excel eksportas

Paprastas naršyklės langas VDU Botanikos sodo komandai: lyginkite 2002 m. kiminų lauką su savaiminiu beržynu, įjunkite/išjunkite oro slėgio pataisą, įveskite laboratorijoje pasvertos durpės pataisą ir vienu mygtuku atsisiųskite kalibruotą CSV / Excel lentelę.

1 LANGAS · LAIKO EILUČIŲ PALYGINIMAS
1 taškas (2002 m. kiminai) prieš 2 tašką (2007 m. švilpis) ir 4 tašką (beržyną)
White (1932) popietinio garinimo metodas
Ką iš karto matyti grafike: Kiekvieną saulėtą popietę (12:00–17:00 val., užštrichuotos juostos) 4 taške vandens lygio kreivė sminga žemyn po ~2,5 cm per parą (~124 m³ vandens iš hektaro), nes beržai intensyviai garina vandenį per lapus. Tuo pačiu metu 1 taške (2002 m. kiminų kilime) vanduo pažemėja vos ~0,38 cm, o po 24 mm lietaus kiminai sugeria drėgmę ir grąžina lygį į viršų.
2 LANGAS · VDU LABORATORIJOS DURPĖS PATIKSLINIMAS
Sulyginimas su pasvertu durpės mėginiu

Standartiniai drėgmės zondai gamykloje sukalibruoti mineralinei daržo žemei (Topp 1980 lygtis). Kadangi aukštapelkės kiminų durpės poringumas siekia >90 %, pasvėrus kelis šlapios ir išdžiovintos durpės mėginius įvedama pataisa:

Organinės kiminų durpės drėgmės pataisa (Δθ_v): +18.5 %
Sausos durpės tūrinis tankis (ρ_b): 0.08 g/cm³
Vamzdžio nulinės atskaitos patikslinimas (Δz_0): 0.0 cm
3 LANGAS · KALIBRUOTA MATAVIMŲ SUVESTINĖ LENTELĖ (LIEPOS POPIETĖS PJŪVIS)
Duomenys, paruošti moksliniams straipsniams ir ataskaitoms
Matavimo vieta Vandens gylis (WTD) Popietinis kritimas (ET) Žalias rodmuo Patikslinta durpės drėgmė Paviršiaus šiluma CO₂ kvėpavimas (3 min.)

Kritinių lūžio taškų paieška, „Kas būtų, jeigu...“ sausrų prognozavimas ir bioakustika

Kai jutikliai visus metus kas 15 min. renka vandens lygio ir šilumos eilutes, kasdien fotografuoja kiminus ir įrašo 2 000+ valandų pelkės garsų, mašininio mokymosi modeliai leidžia atrasti netiesinius lūžio taškus ir sumodeliuoti tvarkymo sprendimus į priekį.

1 MODELIS · NETIESINIŲ LŪŽIO TAŠKŲ (KRITINIŲ RIBŲ) ATRADIMAS
Kokiame tiksliai vandens gylyje kiminai nustoja vėsinti pelkę?
Perstumkite vandens gylį ir stebėkite kapiliarų trūkį ties -18,5 cm: -18.5 cm
2 MODELIS · „KAS BŪTŲ, JEIGU...“ SCENARIJŲ PROGNOZAVIMAS
Kaip pelkė atlaikys sausrą, jei iškirsime beržus ir užtvenksime griovį?
Sausros trukmė (be lietaus): 21 paros
Popietės oro temperatūra: +28 °C
3 MODELIS · BIOAKUSTIKOS (2 000+ VAL.) IR KASDIENIŲ NUOTRAUKŲ SINTEZĖ
Tetervinų, gervių bei varliagyvių aktyvumas ir kiminų spalvos indeksas (GCC)

Garso atpažinimo modelis automatiškai apdoroja visus 3 taško AudioMoth įrašus ir susieja paukščių bei varliagyvių balsus su vandens gyliu, o vaizdo algoritmas matuoja kiminų viršūnėlių žalumos/šviesėjimo indeksą (GCC):

Mėnuo 1 taško vanduo 4 taško vanduo Tetervinai (T. tetrix) Gervės (G. grus) Varlės (R. arvalis) 1 t. kiminų GCC 2 t. kiminų GCC
4 MODELIS · ANKSTYVasis PATVANKOS PRAKIURIMO ĮSPĖJIMAS
Kaip sužinoti apie prakiurusią užtvarą nenuvažiavus į Tryškius?

Principas: Naktį (00:00–05:00 val.) saulė nešviečia ir beržai vandens negaruoja, todėl vandens lygis turi būti plokščias. Jei vanduo pradeda kristi naktį, sistema atskiria fizinį griovio nuotėkį nuo medžių transpiracijos ir išsiunčia įspėjimą Gintarui ar VDU komandai.

„Pointing vs. Telling“: kaip parodyti pelkės duomenis, kad žmogus išmoktų pats matyti pelkę?

Išbandykite abu rankinio prietaiso bei parodos rodymo būdus (1–5 žingsniai su palaipsniui nykstančiomis užuominomis), o žemiau patys atlikite 7 dienų „atjungtą“ lauko patikrą, kurioje atsakymai tikrinami tiesiogiai pagal požeminius pjezometrus.

INTERAKTYVUS PALYGINIMAS · PALAIPSNIUI NYKSTANČIOS UŽUOMINOS (1 → 5 ŽINGSNIAI)
1 Būdas (gatavas verdiktas ekrane) prieš 2 Būdą (žvilgsnio nukreipimą į augalus)
IŠBANDYKITE PATYS · PATIKRINIMAS PO 7 DIENŲ (BE JOKIŲ EKRANŲ AR SKAIČIŲ)
Ar vien iš augalijos ir durpės požymių atpažinsite, ką toje vietoje rodo požeminis pjezometras?
3 poros · Tikrinama pagal 1, 2 ir 4 taško daviklius

Patikrintos Europos tiekėjų dalys, žiemos baterijų skaičiavimas (-40 °C) ir atviras kodas

Visos dalys yra standartinės, laisvai perkamos Europos Sąjungoje (DigiKey.lt, Mouser.lt, Botland, Farnell, LabMaker Berlyne, Lemona, Senukai) be jokių patentų ar priklausomybės nuo MIT.

A. 4 taškų tinklas pelkėje
~1 935 €
Be PVM (pjezometrai, 316L zondai, kameros, AudioMoth)
B. Rankinis matuoklis (1 vnt.)
~76 €
Be litavimo (su 3 min. CO₂ gaubtu: ~123 €)
C. Pabalvės bazė + Mac mini
~914 €
RAK7268V2 LoRaWAN stotelė + vietinis serveris
Palyginimas su komercinėmis
3–4× pigiau
Uždaros sistemos (Decentlab/HOBO) kainuoja 8 000–12 000 €
PILNA KOMPONENTŲ SĄMATA SU TIESIOGINĖMIS NUORODOMIS
Prekių krepšelis (4 stacionarūs taškai + rankinis rinkinys + Pabalvės bazė)
Grupė Paskirtis ir aprašymas Tikslus modelis / SKU Kiekis Vnt. (be PVM) Suma (be PVM) Tiekėjas (ES / LT)
RANKINIO MATUOKLIO PROGRAMINIS KODAS (CIRCUITPYTHON 9.X)
firmware/tier1_circuitpython_handheld/code.py
LORAWAN TTN / CHIRPSTACK PAKETŲ DEKODERIS (JAVASCRIPT)
firmware/tier2_lorawan_decoder/aklojo_ezero_ttn_decoder.js

Pasiūlymas prof. habil. dr. Remigijui Daubarui dėl bendro bandomojo tyrimo Aklojo ežero durpyne

Parašytas aiškia lietuvių kalba be vertimo kalkių. Spustelėkite bet kurį iš 5 juodai baltų techninių brėžinių, kad padidintumėte per visą ekraną, arba išsaugokite kaip švarų PDF dokumentą.

Pasiūlymas dėl bendro bandomojo tyrimo Aklojo ežero (Pabalvės) durpyne

Autorius: Justas Petronis (VDU Humanitarinių mokslų fakulteto lektorius; Lietuvos kultūros tyrimų instituto doktorantas)
Skirta: prof. habil. dr. Remigijui Daubarui (VDU Botanikos sodas)
Tema: Nuolatinis vandens lygio ir durpės drėgmės bei šilumos matavimas Aklojo ežero (Pabalvės) durpyne (Telšių r., netoli Tryškių) ir bendras gamtos mokslų, dirbtinio intelekto bei edukacijos projektas
Būsena: Pirminis eskizas ir veikiantis sistemos prototipas aptarimui · 2026 m. lapkričio 21 d.

1. Trumpai – ko siekiu ir iš kur šis pasiūlymas

Nesu nei biologas, nei elektronikos inžinierius – VDU dėstau filosofiją, rašau disertaciją ir kasdieniame darbe dirbu su dirbtinio intelekto sistemomis bei duomenų produktais. Šį rudenį su kolega iš Masačusetso technologijos instituto (MIT Media Lab Responsive Environments grupės, kuri jau dešimtmetį kuria atvirus jutiklius atkurtoms pelkėms ir spanguolynams stebėti) ruošėme bendrą MIT–Lietuvos paraišką. Norėjome pastatyti panašius pelkių jutiklius Lietuvoje, o surinktus duomenis panaudoti ir mokslinei analizei, ir studentų dirbtuvėms, ir viešai meno parodai. Tačiau MIT inžinierius prieš pat paraiškos terminą iš projekto pasitraukė.

Kadangi pati kryptis man atrodo per daug prasminga, kad ją tiesiog mestume, po mūsų pokalbio atsisėdau išsiaiškinti, iš kokių standartinių dalių tokie pelkių jutikliai surenkami, kiek jie iš tikrųjų kainuoja ir ar galime tokį bandomąjį tinklą pasidaryti patys čia, VDU, atsispiriant pirmiausia nuo to, kas naudinga Jūsų tyrimams Aklojo ežero durpyne.

Žemiau sudėjau pirminį eskizą – ką galėtume matuoti, kaip atrodytų patys prietaisai ir duomenų peržiūros langas, ir kaip iš tų pačių matavimų galėtų išaugti ir nauda Jūsų botanikos tyrimams, ir mano paties tiriamas klausimas apie tai, kaip žmonės mokosi pažinti gamtą. Kadangi nesu pelkių specialistas, šį planą rodau Jums pirmiausia tam, kad pasakytumėte, kur čia pataikyta, o ką reikėtų daryti kitaip.

2. Ką Aklojo ežero durpyne jau įrodėte Jūs ir ką pridėtų nuolatiniai davikliai

Aklojo ežero (Pabalvės) durpyne (~40 ha plote, kurio 11,3 ha bandomajame poligone durpių gavyba baigta 2002, 2005 ir 2007 m.) Jūs su Gintaru per du dešimtmečius praktiškai parodėte tai, kas tiesiogiai kerta per įsisenėjusius biurokratinius mitus:

  • Ten, kur sulaikytas vanduo (2002 ir 2007 m. laukuose), aukštapelkė ~95 % atsistatė savaime, be brangaus dirbtinio kiminų sodinimo: sugrįžo ištisinis kiminų kilimas, kupstinis švilpis (Eriophorum vaginatum), apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia), vaivorai, pelkiniai gailiai, spanguolės ir net Lietuvos raudonosios knygos reliktas – beržas keružis (Betula nana).
  • Tuo tarpu greta esančiame nusausintame plote užaugo savaiminis beržynas („menkmiškis“): valstybės kadastruose jis formaliai užskaitomas kaip „miškas“, nors iš tikrųjų tie beržai veikia kaip gyvi vandens siurbliai – kiekvieną vasaros dieną išsiurbia ir išgarina pelkės vandenį, o po jais likusi plika, tamsi durpė saulėje įkaista, džiūsta ir skaidydamasi nuolat išskiria anglies dvideginį ($\text{CO}_2$).

Ką prie Jūsų botaninių ir cheminių tyrimų pridėtų pelkėje palikti davikliai? Kai į pelkę nuvažiuojame kelis kartus per sezoną, gauname pavienes nuotraukas ir mėginius. Tačiau jeigu keturiuose taškuose paliktume nedidelius autonominius matuoklius, kurie kas 15 minučių (ir vasarą, ir žiemą po sniegu) matuoja vandens gylį, durpės drėgmę bei šilumą, gautume nenutrūkstamą vaizdą:

  1. Tikslų „beržų siurblio“ grafiką: kreivėse kas valandą matytume, kiek milimetrų ar centimetrų vandens lygį kiekvieną saulėtą popietę numuša savaiminis beržynas, palyginti su šalia esančiu 2002 m. kiminų plotu, kur vanduo laikosi stabiliai.
  2. Paviršiaus įkaitimo ir $\text{CO}_2$ kvėpavimo palyginimą: skaičiais parodytume, kaip šlapi kiminai per liepos kaitrą vėsina durpės paviršių (~22 °C), o plika durpė po beržais įkaista virš +34 °C ir kelis kartus sparčiau išskiria $\text{CO}_2$.
  3. Savaiminio atsistatymo slenkstį: tiksliai užfiksuotume, kokio vandens gylio ir viršutinio durpės sluoksnio drėgmės užtenka 2007 m. lauke, kad be jokio dirbtinio sodinimo įsitvirtintų švilpis, saulašarė ir kiminai.

3. Kaip atrodytų matavimo taškai pelkėje ir rankinis matuoklis (1 ir 2 pav.)

Išstudijavęs, ką MIT grupė naudojo savo pelkėse, pamačiau, kad mums nereikia nieko lituoti ar gaminti nuo nulio – visus reikiamus lauko daviklius galima nupirkti gatavus iš Europos tiekėjų.

1 pav. Paliekamas matavimo taškas pelkėje (A) ir rankinis matuoklis dirbtuvėms (B)
1 PAV. Paliekamas matavimo taškas pelkėje (A) ir rankinis matuoklis studentų dirbtuvėms (B). [Spustelėkite brėžinį, kad padidintumėte]
2 pav. Keturi siūlomi matavimo taškai Aklojo ežero durpyno pjūvyje
2 PAV. Keturi siūlomi matavimo taškai Aklojo ežero (Pabalvės) durpyno pjūvyje: nuo 2002 m. kiminų pelkės iki savaiminio beržyno. [Spustelėkite brėžinį, kad padidintumėte]

4. Paprastas duomenų peržiūros ir palyginimo langas Jūsų komandai (3 pav.)

Kad iš šių daviklių būtų tiesioginė nauda Jums ir Jūsų doktorantams, pažadu padaryti paprastą, aiškų internetinį puslapį (veikiantį bet kurioje naršyklėje ir šiame prototipe – žr. 02 skyrių viršuje), kuriame nereikėtų nieko programuoti:

3 pav. Duomenų peržiūros, durpės patikslinimo ir Excel atsisiuntimo langas
3 PAV. Duomenų peržiūros, durpės drėgmės patikslinimo pagal laboratorijos mėginį ir Excel atsisiuntimo langas. [Spustelėkite brėžinį, kad padidintumėte]

5. Ką čia gali pridėti mano sritis: dirbtinio intelekto analizė, paslėptų dėsningumų paieška ir prognozavimas (5 pav.)

Kadangi mano kasdienis darbas yra dirbtinio intelekto (DI) ir duomenų analizės sistemos, didžiausią praktinę naudą Jūsų tyrimams matau tada, kai šiuos kas 15 minučių renkamus vandens ir šilumos duomenis sujungsime su kasdienėmis samanų nuotraukomis bei tūkstančiais valandų garso įrašų (žr. veikiančius modelius 03 skyriuje viršuje):

5 pav. Duomenų modeliavimas: paslėptų lūžio taškų paieška, sausrų prognozavimas ir garso/vaizdo analizė
5 PAV. Ką prideda mano dirbtinio intelekto sritis: kritinių vandens gylio ribų atradimas, „Kas būtų, jeigu...“ sausrų prognozavimas ir garso bei vaizdo analizė. [Spustelėkite brėžinį, kad padidintumėte]

6. Mano filosofijos ir edukacijos dalis: kaip išmokyti žmones pačius „matyti“ pelkę (4 pav.)

Čia ši sistema tiesiogiai susijungia su mano paties filosofijos disertacija. Joje tiriu paprastą, bet šiandien labai aštrią problemą: kai išmaniosios technologijos ar parodų ekranai žmogui pateikia gatavą išvadą (pavyzdžiui, raudoną užrašą „Pelkės būklė bloga – 22 balai iš 100“), žmogus linkčioja galva, bet pats neišmoksta matyti gamtos ženklų. Išėjęs iš parodos į tikrą pelkę be jokio prietaiso rankose, jis ir toliau žiūri į žaliuojančius berželius ant džiūstančio durpyno ir mano, kad tai „gražus miškas“.

4 pav. Edukacinio tyrimo schema: du būdai rodyti pelkės duomenis ir patikrinimas po 7 dienų
4 PAV. Du būdai rodyti pelkės duomenis parodoje bei studentų dirbtuvėse ir objektyvus patikrinimas po 7 dienų. [Spustelėkite brėžinį, kad padidintumėte]

7. Ką siūlau kaip pirmą žingsnį

Kad neapsikrautume dideliais įsipareigojimais iš pat pradžių, siūlau labai paprastą eigą:

  1. Susitikti 30–40 minučių pokalbiui (VDU Botanikos sode arba nuotoliu) ir peržvelgti šiuos 4 taškus bei šį veikiantį prototipą – Jūs pasakysite, kas čia Jūsų tyrimams iš tikrųjų naudinga, o kas pertekliška.
  2. Išbandyti 1 pavyzdinį komplektą: aš savo lėšomis ar iš nedidelio bandomojo krepšelio galiu nupirkti ir surinkti vieną ~76 € rankinį matuoklį ir vieną požeminio vandens bei drėgmės daviklio mazgą, kad prieš perkant visus 4 taškus gyvai išbandytume juos VDU Botanikos sode arba trumpai nuvažiavę į Pabalvę pas Gintarą.
  3. Jei matysime, kad prietaisai veikia patikimai ir duomenys Jums vertingi – pavasarį suleidžiame visus 4 taškus Aklojo ežero durpyne ir kartu rengiame bendrą mokslinį straipsnį bei paraišką platesniam finansavimui.